Vyresniame amžiuje arba sudėtingesnių anomalijų atvejais nuimamais plokšteliniais aparatais negaunamas norimas efektas, todėl gydymas atliekamas fiksuotais ortodontiniais aparatais — dantų kabėmis (pacientai paprastai juos vadina breketais).

Breketai (dantų kabės) paprastai gaminami iš metalo, kad būtų itin tvirti, tačiau gali būti naudojamos ir kitos medžiagos (pvz. plastikas ar keramika). Pasaulyje yra labai daug kompanijų, gaminančių breketus, todėl breketai gali būti įvairiausių rūšių; jie skiriasi dydžiu, savo išvaizda, chemine sandara, lanko fiksacijos būdais, kaina ir kitomis savybėmis. Ypač mažus dantis turintiems pacientams galime pasiūlyti klijuoti mažesnius (vadinamus „mini“) breketus.

Pasaulyje plintant alergijai nikeliui, kai kurie gamintojai keičia metalo lydinio, iš kurio gaminami breketai, sudedamąsias dalis, visiškai atsisakydami nikelio, todėl jau galime pasiūlyti ortodontinį gydymą atlikti ir nikeliui alergiškiems pacientams. Populiarėja gydymas su beligatūrinėmis breketų sistemomis, nes naudojant šiuos breketus apsilankymai pas ortodontą gali būti retesni, kartais ir gydymas trumpesnis.

Gydymas breketais (dantų kabėmis) yra ilgas ir sudėtingas. Jo metu pasunkėja dantų valymas, todėl yra būtina itin kruopšti burnos ertmės higiena. Prieš breketų sistemos fiksaciją gali prireikti ir papildomų procedūrų: burnos ertmės higienos, išgydyti visus dantis. Kartais, trūkstant žandikauliuose vietos, būtina atlikti žandikaulio plėtimą, dantų distalizaciją arba net pašalinti kai kuriuos dantis, kad likusius būtų galima ištiesinti. Žandikaulių plėtimas ir dantų distalizacija suaugusiame amžiuje yra atliekama tik neišimamomis priemonėmis: gomuriniais lankais, greito plėtimo sraigtais. Kartais kaip papildoma atrama yra naudojami specialūs ortodontiniai mikroimplantai.

Breketų sistemomis yra ištiesinamas bet kokios rūšies dantų kreivumas, bet kokiame amžiuje, svarbiausia, kad dantų ir periodonto apie juos būklė leistų naudoti ortodontinę jėgą. Be breketų sistemų nebūtų įmanoma išgydyti tokios sunkios patologijos kaip dantų retencija, kai dėl sutrikusios danties užuomazgos padėties kaule jis negali išdygti arba dygdamas patologiškai „nutirpdo“ šalia esančių dantų šaknis.